BGMC 7 dienos Maroko karalystėje
Maroko karalystė (Marokas) - arabiškai AL MAMLAKAH al MAGHRIBYAH - valstybė šiaurės vakarų Afrikoje
Plotas 446 550 km2
Gyventojų apie 35 mln.
Sostinė Rabatas
Valstybės valdovas karalius Mahometas VI
Oficiali valiuta dirhamas (dh) MAD, dalinamas į 100 sentimų (1 euras - maždaug 11 dh)
Marokas – stebuklų žemė, kur beprotiškai kaitina saulė, kur vėjas švelniau už motinos rankas glosto kūnus, o žmonės kaip niekur kitur pasaulyje paslaptingi. Marokas – tai tūkstančio karalysčių karalystė.
Šalies dvasia slypi jos architektūros ir dailės paminkluose. Prekybos centrai ir parduotuvės pilni žalvario dirbinių, odos gaminių, egzotinių, įvairiais raštais siuvinėtų, rankų darbo kilimų ir kitų suvenyrų.
Kai perskaitai tokį viliojantį aprašymą, neabejotinai pažadinama fantazija ir prisimenamos vaikystėje skaitytos pasakos apie Persiją. O jei tokią tūkstančių karalysčių karalystę pralėkus apžergus harlį? Pralėkti kokius porą tūkstančių kilometrų palei Atlanto vandenyną, pasiekti Gibraltaro sąsiaurį, išsimaudyti Viduržemio juroje? Smagiausia, kad suaugusiųjų svajonės nesunkiai gali virsti realybe.
Kelionės motociklais Maroke tarptautiniam baikerių klubui BIG GANG MC ilgai planuoti nereikėjo, nes ten jau keletą metų gyvenantys ir dirbantys draugai pasiūlė paviešėti kovo mėnesį.
Pats tinkamiausias laikas pradėti motociklų sezoną. Ir dar Afrikoje! Savaitės trukmės kelionė prasidėjo prekybininkų, gyvačių užkalbėtojų ir fakyrų mieste Marakeše. Mat kai ėmėme ieškoti, kur išsinuomoti harlius, paaiškėjo, kad vienintelė vieta Maroke yra Marakešo miestas, kur galima išsinuomoti keletą apynaujų harlėjų suplanuotai kelionei. Paros kaina panaši kaip ir visur – 250 eurų parai su pilnu baku. Beje, benzinas čia dar įkandamas – 0,9 dh (apie 3 litus), tik štai draudimo užstatas, aišku, pribloškė – net 3 500 eurų. Ir viską 100 proc. reikia apmokėti iki kelionės pradžios. Jei moki važiuoti ir nenuvirsti išgėręs vietinio alaus, kelionės pabaigoje draudimo užstatą susigrąžinsi.
Sutartyje buvo dar vienas įdomus punktas: jei per nuomos laiką nuvažiuosi daugiau nei 2 200 kilometrų, už kiekvieną papildomą kilometrą teks mokėti po 1 eurą. Techninės pagalbos autobusėlis, įskaitant mechaniką ir kelionės vedlį, jų nakvynė, maistas ir honoraras kainuoja tiek pat, kiek ir neblogas, bet pavažinėtas harlis. Bet kai kito pasirinkimo nėra, imi tai, kas siūloma. Nors pats Marokas tikrai nebrangi šalis,bet harlis ir Afrikoje harlis!
Kelionės maršrutą teko derinti prie harlių nuomos punkto, mat gavus geležinius žirgus Marakeše, ten juos ir teko grąžinti.
Čia ne Tailando servisas, kur harlius buvo galima atiduoti prie pat oro uosto. Taigi planas pamatyti kuo daugiau Maroko pasiteisino. Iš Marakešo iki Kasablankos – tik 270 km, o tada palei Atlanto vandenyną – El Džadidas, SafiEssaouira ir Agadiras. Neapsakomas grožis ir malonumas važiuoti – pučia karštas vėjas nuo vandenyno, o kitoje kelio pusėje matai kalnų viršūnes.
Mažų miestelių prancūziškos ir vietinių barberų architektūros mišinys. Pakelėse besiganančios avių bandos ir asiliukai, tempiantys du kartus už juos didesnius nešulius. Jei ne riaumojantys harliai, kurie primena civilizaciją, pasijustum lyg senovės Persijoje.
Pasiekiame Agadirą, tada – gilyn į šalies vidurį: Tariudantas, Quarzazatas ir, aišku, Marakešas su įžymiausia nuodėmių ir pagundų turgaus aikšte Djemaa El Fna. Čia vos sutemus iš kiekvieno skersgatvio ar tarpuvarčio tarsi gyvačiu šnypštimas tik ir skamba: Hashiiiiiish,hashiiish... my friend,special price for you... Šioje nuodėmių ir pagundų aikštėje gali nusipirkti įvairiausių niekučių ir suvenyrų namiškiams, išgerti pigiausių visame Maroke ir turbūt Europoje šviežiai spaustų apelsinų sulčių – didelė stiklinė kainuoja tik 3 dh (apie 1 litą ). Kitas gaivusis gėrimas – alus Casablanka (tikrai neblogas), o 0,33 l kainuoja 17 dh (apie 5 litus), bet vietinio myžalo galima rasti ir už 9 dh (pigesnio neteko matyti).
Kadangi šalis musulmoniška, stiprus alkoholis čia brangus, vidutinės klasės viskio butelis kainuoja apie 300 dh (100 litų).
Bet įžymiausias visgi Maroko gėrimas – šviežių mėtų arbata. Apie ją verta pakalbėti daugiau. Ji verdama iš žaliosios arbatos, pridedant mėtų ir beprotiškai daug cukraus. Skonis labai savotiškas, tarsi gertum karšta mėtų sirupą. Patiekiama ji su putele, kuri išgaunama pilant arbatą į stiklinaites iš gero pusmetrio aukščio.
Tradicinis ir, ko gero, pagrindinis maistas – kuskusas, kviečių kruopos (vaikystėje vadinome papūgėlių maistu) su įvairia mėsa ir tadžinai (pas mus vadinami troškiniais), daržovės su vištiena, jautiena, aviena. Restoranėliuose pilna šviežios žuvies ir jūros gėrybių, o visada šviežio maisto gausa tiesiog stebina. Tikrai puiki šalis keliauti motociklais – pagrindinėje baikeriškoje vertinimo skalėje iš pagrindinių 5 punktų 4 atitiko visiškai: 1. Puikus oras važiuoti. 2. Neblogi keliai. 3. Tikrai geras maistas. 4. Neblogas alus.
Tik štai su moterimis čia prastai – musulmonų šalis ir tiek, bet šį trūkumą atperka visa kita!