Harley motociklai, čioperiai ir vogti ratai (2 dalis)
Hell’s Angels pradėjo važinėtis Harley-Davidson motociklais daugiausiai dėl tos priežasties, kad tada, kitaip nei šiais laikais, beveik nebuvo jokio pasirinkimo. 1957 metais teko rinktis Harley arba pagalvoti apie Triumph ir BSA. Indians tada jau nebegamino. Hell’s Angels visada buvo svarbu važinėtis tik Amerikoje pagamintais motociklais. Jei jau kalbame apie technines savybes, man asmeniškai Harley nepatinka. Važinėju juo, nes esu klubo narys ir turiu palaikyti įvaizdį, bet jei galėčiau, tai rimtai pasvarstyčiau, ar nebūtų verta įsigyti Honda ST1100 ar BMW ratus. Mes tikrai praleidome gerą progą pereiti prie japoniškų modelių, kai japonai pradėjo gaminti didesnius motociklus. Dažnai sakau: „Velniop Harley-Davidson. Nusipirk ST1100 ir tuo suknistu aparatu tiesiai iš gamyklos visą dieną lėksi dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu. Naujausi japoniški aparatai galiniam ratui perduoda 140 arklio galių ir lengvai iš vietos pasiekia didesnį nei trijų šimtų kilometrų per valandą greitį. Dabar jau gal ir per vėlu ką nors keisti, tačiau tai būtų neblogas pasirinkimas, nes japoniški motociklai dabar yra pigesni ir geriau padaryti. Vis tik yra vienintelis trūkumas: jie ne tokie individualūs. Aš važinėju Harley FXRT, nes tai geriausias modelis tolimus atstumus važinėjantiems žmonėms. Dabar tokio modelio motociklai nebegaminami. Manau, kad jie geriausiai tinkami, nes gali įveikti ilgus atstumus ir yra gan manevringi trumpose distancijose. Šio modelio motociklai ne tokie sunkūs kaip kiti, o ir važiuoja truputį greičiau. Be to, ilgose kelionėse galima prie sėdynės prikabinti krepšius. Mano FXRT nėra greituolis — gerai, jei išspaudžia šimto šešiasdešimt kilometrų per valandą greitį. Ir tai tik tol, kol neprikišu nagų. Pradėjus ką nors keisti, motociklas tampa nebepatikimas. Visuomet sakydavau, kad kuo greičiau važiuoja Harley motociklas, tuo mažiau juo galima pasitikėti. Naujieji Triumph motociklai gali per dešimt sekundžių nulėkti penkis šimtus metrų. Jei priverstumėte Harley motociklą pasiekti tokį greitį, jis taptų bomba ant ratų. Blogiausia tai, kad su Harley pasiekus tokį greitį, nebegali jo sustabdyti. Kad ir kaip ten būtų, kol kas Hell’s Angels neįsivaizduojami be Harley-Davidson motociklų, o gal ir Harley nebeįsivaizduojami be Hell’s Angels... Vieną gražią dieną gal ir mesime vieni kitus.
FXR ir FXRT — tai iš esmės tas pats motociklas, tik FXR yra daugiau nurengtas, o FXRT buvo sukurtas kelionėms, su pakabinamais krepšiais ir apsauga nuo vėjo, tvirtinama prie priekinio stiklo. Iš visų Harley gaminamų modelių FXR pasirodė lengviausiai valdomas, smagiausiai riedėjo, tad visi juos ir pirko. Po 1993 metų Harley nustojo gaminti šio modelio motociklus. Kai 1999 metais buvo pagamintas ribotas kiekis motociklų, pradinė jų kaina buvo $ 17 000. Paklausa buvo didžiulė, tad parduotuvės kainas užkėlė iki $ 25 000. Vėliau FXR nurungė Dyna Glide modelis. Mano nuomone, šie motociklai nėra tokie geri — ne taip lengvai valdomi kaip FXR.
Kalbant apie Harley Davidson, labai svarbu garsas... štai tas griaudėjimas patinka visiems. Vienas dalykas, dėl kurio Harley-Davidson savininkai motociklus tiesiog dievina, tai tiesiai iš išmetamųjų vamzdžių sklindantis laisvais sūkiais dirbančio variklio garsas. Štai kur jėga! Vos tik viršijate šimto šešiasdešimties kilometrų per valandą greitį, šis garsas dingsta. Daugelis Harley motociklų savininkų nesuka galvos dėl greičio, verčiau mėgaujasi tuo laisvos variklio eigos garsu. Raitomis ant griaustinio — tai tikrai leidžia pajusti galią. Japoniški motociklai galios nestokoja, tačiau nėra tokio galingo pojūčio. Su Harley galima patraukti Mack sunkvežimį. Šito nepadarytumėte su japonišku motociklu, ir ne todėl, kad trūktų galios — paprasčiausiai sugadintumėte sankabą.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje Hondos reklaminis šūkis skelbė: „Geriausius žmones pamatysi tik ant Hondos“. Šis šūkis pritraukė paprastus žmones, bet atstūmė Hell’s Angels. Honda gamino tokius mažutėlius 50 ir 100 cm3 motociklus, o pats didžiausias buvo tik 450 cm3. Vėliau Honda ėmė gaminti ir didesnius: 900, 1 100 ir 1 200 cm3 motociklus, o paskui ir tuos milžiniškus 1 500 cm3 aparatus. Kur jau ten, net Harley motociklams toli iki šių galiūnų. Kawasaki ir kai kurie japoniški sportiniai motociklai turi geresnius stabdžius, daugiau arklio galių ir yra lengviau valdomi.
Harley pasižymi grubia arklio galia. Naujutėlis Harley motociklas išleidžiamas su keturiasdešimt devyniomis ar penkiasdešimt dviem galiniam ratui perduodamomis arklio galiomis. Pats šiek tiek padirbėjęs pasiekiau, kad galiniam ratui būtų perduodama aštuoniasdešimt viena arklio galia.
Iki 1984 metų Harley-Davidson motociklai buvo liūdnai pagarsėję dėl to, kad leido alyvą. Net visiškai naujutėliai varvėjo ir demonstravimo salėse prekiautojai Harley motociklais turėdavo patiesti ant žemės kartono alyvai sugerti. Ankstyvieji Harley motociklai leisdavo alyvą, nes gamykloje būdavo įdedamos kamštinės tarpinės su defektais. Kartais kalti būdavo netinkamai surinkti varikliai. Jei motociklas pastovėdavo bent savaitę nevažinėjamas, alyva susirinkdavo alsuoklyje ir alyvos žarnoje. Vos tik užvedus variklį, motociklas imdavo spjaudytis alyva. Įvedus griežtesnę kokybės kontrolę ir atlikus papildomus tyrimus, Harley gamintojai pagaliau išsprendė problemą — iš naujųjų Evolution variklių alyva nebevarva.